- meškutis
- meškùtis sm. (2) 1. žr. meškiukas 1: Aš tau duosiu savo vieną meškùtį LB186. Prašnekėjo meška, sako: „Manę nešaukit, aš jum duosu po vaiką“. Davė po vaiką – bėga meškučiai paskui BsPIII199. 2. toks audimo raštas: Juostas audžia meškučiù Knv. 3. toks senovinis šokis: Mudu meškùtį šoksim Onš.
Dictionary of the Lithuanian Language.